Kai baigiasi automobilio, motociklo ar sunkiojo transporto padangų naudojimo laikas, dažniausiai į jas žiūrime kaip į nereikalingas atliekas. Tačiau tinkamai tvarkomos ir perdirbamos, jos atgimsta naujam gyvenimui. Iš perdirbtų padangų gaminama daugybė naudingų produktų, tačiau, kad tokios atliekos virstų mums reikalingais produktais, tvarkingos ir tinkamos turi būti visos proceso grandinės dalys.

Įsisavina lėšas ir bankrutuoja

Naudoti nebetinkamos padangos yra pavojingos ir gamtai ypač kenksmingos atliekos, todėl ieškoma įvairių būdų, kaip jas būtų galima panaudoti pakartotinai, sakoma pranešime. Ši atsakomybė priklauso nuo kelių veiksnių. Pirmiausia atsakingai elgtis turi padangų pirkėjai ir naudotojai. Pirkdami naujas padangas, jie jas turi įsigyti iš patikimų pardavėjų, kurie neatlygintinai turi surinkti senąsias.

Kitas veiksnys, tai padangų importuotojai ir organizacijos, vykdančios senų padangų surinkimo ir perdirbimo procesus. Pavyzdžiui, „Padangų importuotojų organizacija“ vykdo Lietuvos įstatymais reglamentuotus įsipareigojimus organizuoti 80 proc. surinkimo ir perdirbimo nuo į šalį importuotų naujų padangų kiekio. Tinkamai vykdyti šiuos įsipareigojimus leidžia atsakingi ir tikslingai veikiantys partneriai. Tačiau tai liečia tik šioje organizacijoje esančius partnerius.

„Mes neturime daug atliekų surinkimo aikštelių ir jų nesandėliuojame, o padangų atliekas imame tiesiai iš klientų ir perduodame atliekų galutiniam tvarkytojui. Dirbame su daugeliu įmonių, turime perdirbėjus ir sutartis tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, pavyzdžiui, Lenkijoje. Dirbame su šešiomis gamyklomis, o mūsų tikslas yra paimti iš kliento padangų atlieką ir ją kuo tiksliau, optimaliau nuvežti į gamyklą“, – pagrindinį veiklos principą paaiškina Antrinio perdirbimo grupės vadybininkas Nerijus Stankūnas.

Tačiau perdirbant padangas neretai iškyla ir nesklandumų. Dažniausiai tai būna susiję su gamyklomis, kurių valdytojai dėl netinkamo procesų valdymo ir patirties stokos negali įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

„Kadangi padangų atliekos yra pavojingos ir kenksmingos aplinkai, jų perdirbimą stipriai remia Europos Sąjunga, skiria paramą. Daug įmonių tuo susigundo, nes iš pirmo žvilgsnio jiems atrodo, kad yra daug ne tik padangų atliekų, bet ir už jų perdirbimą mokančių klientų.

Tuomet, pasinaudojus parama ir minimaliai investavus savo lėšų, pastatoma vidutinė ar maža gamykla, kuri padirba keletą metų, kol išsenka parama, prisiima daugiau įsipareigojimų nei gali įvykdyti, pradeda gesti gamyklų mechanizmai, galiausiai nukenčia gaminių kokybė ir konkuruoti su dideliais gamintojais pasidaro sudėtinga.

Visa tai priveda prie to, kad tokia gamykla bankrutuoja. Per darbo praktiką buvo ne vienas atvejis, kai teko iš tokių gamyklų surinkti susikaupusias padangų atliekas ir jas sutvarkyti“, – problemas vardija N. Stankūnas.

Tam, kad viskas būtų lyg iš natų, svarbu, kad kiekviena grandis atliktų savo pareigas ir nekonkuruotų tarpusavyje. Pasak N. Stankūno, ilgametį ir sėkmingą bendradarbiavimą su „Padangų importuotojų organizacija“ ir perdirbimo gamyklomis užtikrinta tai, kad jie nekonkuruoja nei su importuotojais, nei su perdirbėjais, o koncentruojasi į vieną konkrečią veiklą.

„Palyginti su kitais atliekų tvarkytojais, nuo jų skiriamės tuo, kad dirbame tik su padangų atliekomis. O štai didžioji dalis atliekų tvarkytojų Lietuvoje dirba su visomis arba su daug kitų atliekų. Tai reiškia, kad mes geriausiai žinome teisinį reglamentavimą, užtikriname sklandų padangų atliekų surinkimo ir perdavimo procesą, o ši visuma leidžia teikti geriausias paslaugas.“

Energija ir žaidimų aikštelės

Nors iš senų padangų negalima pagaminti naujų, tačiau, jei visi procesai – nuo padangų pirkimo iki perdirbimo, atliekami tinkamai, atliekos virsta dalykais, kuriais, galbūt kartais to net nežinodami, naudojamės kasdien.

„Dažniausiai gamykloje padangos susmulkinamos iki kelių skirtingų frakcijų. Didesnė frakcija, liaudiškai vadinami „čipsai“, yra skirta deginti cemento pramonėje. Jie susmulkinami iki kumščio dydžio gabaliukų ir vežami deginti vietoj anglių. Padangose taip pat naudojama ir medvilnė, kuri irgi deginama. Taigi šiuo atveju atliekos panaudojamos energijos gavybai.

Dar smulkesnė frakcija vadinama granulatu. Būtent iš jo gaminami įvairūs kasdien naudojami daiktai. Pavyzdžiui, tikriausiai populiariausias ir turbūt daugelio, kurie turi vaikų pastebimas – grindų plokštės vaikų žaidimo aikštelėse. Jos būna spalvotos, todėl galima pritaikyti prie aplinkos, be to, yra ilgaamžės ir padeda išvengti susižalojimų.

Labai dideli kiekiai susmulkintų padangų keliauja į gyvulininkystės pramonę, nes iš jų gaminami kilimėliai, skirti naudoti ūkiuose – kloti grindis gyvulininkystės fermose. Taip pat gaminami ir kitokioms reikmėms pritaikomi kilimėliai, garso izoliacija. Todėl senos padangos tikrai atgyja naujam gyvenimui“, – pasakoja N. Stankūnas.

Padangose taip pat yra ir metalo, kuris, nors ir nesudaro didelės dalies, irgi yra išskiriamas ir panaudojamas pakartotinai. Atsižvelgiant į visa tai, labai svarbu, kad padangų pirkėjai, pardavėjai ir perdirbėjai veiktų vieningai, o „Padangų importuotojų organizacija“ atkreipia dėmesį, kad daug kas priklauso nuo mūsų visų.

„Primename, kad kiekvienam svarbu būti atsakingu visuomenės dalyviu, nebenaudojamų padangų nemokamam atidavimui yra sudarytos visos sąlygos, tereikia žinoti savo teises, o visą informaciją apie padangų atliekų atidavimo galimybes galite rasti www.pio.lt interneto svetainėje. Skatiname Lietuvos gyventojus atsakingai žiūrėti į padangų tvarkymą bei tinkamą utilizavimą. Kiekvienas apgalvotas ir teisingas sprendimas yra indėlis į švaresnę mūsų visų aplinką – Lietuvą“, – ragina PIO vadovė Jekaterina Volkė.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/auto/laisva-pavara/pasake-kuo-gali-virsti-senos-ir-nereikalingos-padangos-pritaiko-net-vaiku-zaidimo-aikstelese.d?id=88363487