Padangų gyvenimo ciklas: nuo gamyklos iki gamyklos

Gaila, tačiau vis dar galima senų padangų rasti ten, kur jų neturėtų būti – išmestų gamtoje. Tačiau tai ne atsakingo verslo, o visuomenės mentaliteto problema. Gyventojams kaip ir verslui yra sudarytos visos sąlygos tinkamai sutvarkyti atsirandančias padangų atliekas.

„Padangų importuotojų organizacija“ (PIO) kiekvienais metais daugiau nei 15 500 tonų padangų atliekų surinkimą ir sutvarkymą organizuoja iš daugiau nei 1 000 vietų Lietuvoje: atsakingai veikiančių importuotojų, padangų platintojų, technines paslaugas teikiančių įmonių ir pan. PIO – didžiausia padangų gamintojus ir importuotojus vienijanti organizacija Lietuvoje, kuri užima net 54 procentus padangų perdirbimo rinkos mūsų šalyje, todėl galime teigti, kad šios rinkos dalies prievolės yra vykdomos skaidriai, tvarkingai ir visa apimtimi, ko, deja, vis dar negalima pasakyti apie kai kuriuos kitus padangų atliekų tvarkymo sektoriuje veikiančius verslo subjektus.

„Padangų importuotojų organizacija” pasitiki ir patiki savo prievoles prieš valstybę vykdyti tokie pasaulinio lygio padangų gamintojai kaip „Bridgestone”, „Goodyear”, „Nokian”. Šios įmonės saugo ir gerbia savo gerą vardą, todėl renkasi tik patikimus bei skaidriai veikiančius partnerius. PIO pasitiki ir didelė dalis atsakingo lietuviško bei tarptautinio verslo atstovų – padangų importuotojai, kuriems rūpi jų klientų gerovė, nesvarbu, ar tai įmonė, ar eilinis vairuotojas.

PIO orientuojasi į savo pavedimo davėjų bei jų klientų operatyvų padangų atliekų tvarkymą, sutvarkant apie 80 procentų visų padangų atliekų jų pavedimu, organizuodami padangų atliekų surinkimą ir sutvarkymą iš įmonių, užtikrinant tinkamą ir LR įstatymus atitinkantį padangų atliekų priėmimą iš gyventojų ne tik servisuose, padangų platinimo vietose, bet ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (DGASA) visoje Lietuvoje.

„Neskatiname šešėlinio verslo, atvirkščiai, dedame visas pastangas, kad jį užkardytume bei iškeltume į dienos šviesą. Džiaugiamės pateisindami pasaulinių padangų gamintojų lūkesčius, užtikrindami, kad jų padangos, iš gamyklos atkeliavusios į Lietuvą, atitarnavus savo laiką, vėl grįžtų į gamyklas, kur perdirbus atgyja naujam gyvenimui,” – teigia jau dvejus metus „Padangų importuotojų organizacijai” vadovaujanti Jekaterina Volkė.

PIO darbu patenkinti ir šiai įmonei prievoles vykdyti patikėję padangų gamintojai bei importuotojai. „Mes vertiname organizacijos operatyvumą ir atsidavimą savo darbui. Padangų atliekų surinkimo ir perdirbimo sistema nuolat tobulinama, prisitaikoma prie rinkos poreikių: atliekos sutvarkomos tinkamai, operatyviai, o svarbiausia, kad veikla vykdoma ypač skaidriai. Inicijuojami pokyčiai padangų perdirbimo sistemoje ir idėjos, kaip ją pagerinti, pirmiausia suderinamos su mumis kaip partneriais ir tik vėliau inicijuojamos. Dėl to jaučiamės tikrai atstovaujami ir nesijaučiame tik žiūrovais ar prievolininkais”, – PIO vadovei antrina „Bridgestone” padangų gamintojo pardavimų vadovas Baltijos šalims Eugenijus Marcinkevičius.

„Dėmesys klientui, greita komunikacija, skaidrumas ir betarpiškos konsultacijos – tai bene pagrindiniai dalykai, reikalingi geram bendradarbiavimui”, – pritaria UAB „Baltyre LT” direktorius Tomas Valiulis.

„Padangų importuotojų organizacija” kruopščiai atsirenka atliekų tvarkytojus, siekdama išsaugoti paslaugų kokybės ir kainos santykį. Daug metų didžiausias PIO padangų atliekų kiekis iš kliento kiemo keliauja tiesiai į vieną iš 5 padangų perdirbimo gamyklų Lenkijoje arba, rečiau, vieną iš 3 tokių gamyklų Lietuvoje.

„Norėdama ne tik suteikti kokybišką paslaugą, bet ir laikytis žaliojo kurso, PIO padangas surenka skirtingomis transporto priemonėmis (krovininiais automobiliais, mikroautobusais ar konteineriais), atsižvelgdama į poreikį bei padangų kiekį, kurio vykstama surinkti. Taip stengiamės kaip galima labiau mažinti oro taršą išmetamosiomis dujomis bei kartu optimizuoti savo veiklą”, – teigia „Antrinio perdirbimo grupės” atstovas Nerijus Stankūnas.

„Didžiuojamės, galėdami teigti, kad padangų pramonė šiais laikais yra turbūt viena didžiausių žiedinės ekonomikos atstovių. Absoliučiai didžioji padangų atliekų dalis yra perdirbama ir prikeliama naujam gyvenimui – naujų padangų, įvairių apyvokos ir pramonės medžiagų ar net alternatyvaus kuro pavidalu. Tai ne tik leidžia optimizuoti medžiagų panaudojimą, bet ir drastiškai sumažina teršalų kiekį”, – sako PIO darbu pasitikinčio padangų gamintojo „Goodyear” Komercinių padangų pardavimų vadovas Baltijos šalyse Audrius Laurinčikas.

„Iš padangų atliekų atskiriama tekstilė tampa alternatyviu kuru. Jis vėliau sėkmingai naudojamas, pavyzdžiui, cemento pramonėje, o tai padeda ne tik taupyti, bet ir mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro”, – komentuoja Eugenijus Marcinkevičius.

Deja, ne viskas šioje srityje yra idealu. Šiame versle dar pasitaiko įmonių, kurios siekia pasipelnyti aukodamos ekologiją, tai yra visos visuomenės sveikatą.

„Matome, kad prisidengdami visuomenės švietimu kai kurie asmenys bando įteigti sveiku protu nepaaiškinamas idėjas, kurias įgyvendinus grįžtume į praeitį ir rinktume padangas miškuose, patvoriuose, bet tikrai ne ten, kur jos turėtų susidaryti. Matome, kad visuomenė akiplėšiškai klaidinama, pavyzdžiui, remiantis su padangomis niekuo nesusijusiomis Europos Komisijos direktyvomis. Tačiau tai yra laisvos žiniasklaidos kaina, kurią moka demokratiška visuomenė. Žmonės patys turi įsigilinti į tai, ką skaito, ypač, kai minimi konkretūs dokumentai. Matome ir valdžios norą sujungti padangas su kitomis atliekų rūšimis. Tokiu būdu sistemai labai reikalingi sprendimai yra vilkinami jungiant atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektus, siūlomi teoriniai sprendimai, kurie praktikoje neįgyvendinami. Taip įsisuka biurokratinis ratas, kuris akivaizdžiai atideda naudingus pokyčius. Mes siekiame, kad į padangų atliekas būtų žiūrima netapatinant ir nemaišant jų su kitomis atliekomis. Be to, bandoma visas rinkos problemas suversti sąžiningam verslui, nors būtent ant jo ir laikosi visa atliekų tvarkymo sistema, todėl be perstojo kovojame už mūsų gamintojų ir importuotojų lygias konkurencines sąlygas rinkoje.

Vairuotojams nuolat primename, kad, pirkdami padangas iš patikimo pardavėjo, jie gauna ne tik kokybės garantiją, bet ir senosios padangos nemokamai sutvarkomos, kviečiame visus rūpintis savo teisėmis bei reikalauti to, kas jiems priklauso”, – sako J. Volkė.

Padangų montavimo įmonės negali reikalauti papildomo mokesčio už padangų atliekų priėmimą – pagal atliekų tvarkymo įstatymą, technines paslaugas teikianti įmonė neturi teisės atiduoti jums nebetinkamų eksploatuoti padangų, ji privalo pasirūpinti tinkamu jų sutvarkymu. Jeigu susiduriate su problema atiduodami padangas – praneškite apie tai Aplinkos apsaugos departamentui.

Kviečiame visus gamintojus ir importuotojus atsakingai žiūrėti į padangų atliekų tvarkymą ir kitų prievolių vykdymą laikantis įstatymų. Pasirinkę kolektyvinį tvarkymosi būdą „Padangų importuotojų organizacijoje”, galėsite būti ramūs dėl tinkamo šių užduočių įvykdymo.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/uzsakomasis-turinys/verslo-poziuris/padangu-gyvenimo-ciklas-nuo-gamyklos-iki-gamyklos.d?id=91897419