Pavasarinės akcijos „Darom“ tapdavo savotišku lakmuso popierėliu, kiek gi naudotų padangų per metus yra sumetama pakelėse, pamiškėse, miškuose, prie vandens telkinių ir į kitas vietas, kurios tikrai nepritaikytos padangų utilizavimui.
Po tų akcijų krūvos ar net kalnai padangų laukdavo savo eilės, kol bus išvežtos į surinkimo ir utilizavimo vietas. Šie metai ne išimtis – bet kur išmėtytų ir paliktų padangų skaičius sumažėjo nedaug. Liūdna, bet pavasaris yra būtent tas laikas, kai senos padangos paprasčiausiai bado akis.
Kas su jomis atsisveikino tokiu būdu, net neklausiu – vis tiek niekas neprisipažins, kad jis atvežė ir iš bagažinės šalia kelio numetė dvi, keturias ar dar daugiau padangų… Juk jas buvo galima paprasčiausiai atiduoti ten, kur jas surenka.
Tiesiog – pasielgti kaip normaliam apie ateitį galvojančiam piliečiui, o ne kaip tamsos blogam darbui laukiančiam žmogėnui… Surinkimo aikštelės Jeigu esate iš tų, kurie perka naudotas padangas iš privačių pardavėjų, tikėtina, kad namų kieme ar sandėliuke turite „iki nulio“ nuvažinėtų padangų.
Jokių problemų – visoje Lietuvoje yra apie 100 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių: per metus tokiose aikštelėse nemokamai galima palikti 4 padangas – jos tikrai bus tinkami utilizuotos. Nuvežti naudotų padangų resursus iš kiemo nėra sudėtinga: ir aplinką susitvarkysite, ir sąžinė bus rami, kad ne pamiškėje numetėte naudotus turbūt jau seniai parduoto automobilio „batus“.
Didelių gabaritų aikštelių sąrašą galima rasti internete (www.atliekos.lt), o jei norite, į namus pagal iškvietimą gali atvykti atliekų tvarkytojai, tačiau už padangų išvežimo paslaugą tokiu atveju tektų susimokėti.
Jeigu perkate ar montuojate servise Jeigu perkate naujas padangas, senąsias galima tiesiog palikti servise, kuriame padangas keičiate. Legaliai ir tvarkingai veikiantys servisai turi sutartis su įmonėmis, kurios surenka ir utilizuoja padangas.
Ir jei pavargusias senas padangas rasite savo automobilio bagažinėje, galite drąsiai klausti serviso meistrų, kodėl jie jums atgal sukrovė šitą nebenaudotiną „turtą“. Vieni atsakys, kad jie senų padangų nepriima arba nepriima veltui. Tačiau taip būti neturi: servisai privalo nemokamai priimti naudotas jūsų automobilio padangas.
Galiojantys teisės aktai reglamentuoja, kad servisai, teikiantys padangų montavimo paslaugas, privalėtų pasilikti jūsų senąsias padangas. Jie tikrai žino, kaip teoriškai ir praktiškai vyksta padangų surinkimo bei utilizavimo procedūros, todėl jeigu servisas atsisako priimti senas padangas, tai reiškia, kad jis į paslaugos kainą nėra įtraukęs utilizavimo kaštų.
Priėmęs padangas iš jūsų, jis turės už jų sutvarkymą susimokėti pats, o tai – papildomos išlaidos ir galbūt nuostoliai, kurių niekam nesinori. Todėl padangos kartais ir sukraunamos klientui atgal į bagažinę. Bet jūs turite teisę mandagiai paprašyti, kad servisas tą „turtą“ pasiliktų sau.
Tačiau turbūt sutiksite, kad Lietuvos miestuose ir miesteliuose veikia nemažai „taškų“ kur padangos montuojamos be didelių iškabų, o ten dirbantys meistrai nestoja į jokias organizacijas ir net nenori girdėti apie reglamentuotas tvarkas.
Savotiškas uždaras ratas, į kurį įsivelia tiktai nemažai Lietuvos vairuotojų – pigiau perku, pigiau montuoju, išmetu… Deja, tokia realybė, kurią pakeisti galime tik visi drauge.
Importuotojų rūpesčiai Kad padanga, gulėdama pamiškėje, nesutrūnys ir nesudūlės nei per 10, nei per 20 metų – faktas. Surinkti ir tinkamai perdirbti ar utilizuoti padangas skatina ne tik noras gyventi švaresnėje aplinkoje.
Lietuvoje veikianti „Padangų importuotojų organizacija“ renka informaciją, ja dalijasi, užsako transportą, organizuoja konkrečių padangų kiekių išgabenimą iš servisų ar parduotuvių bei užtikrina kitų įstatymais numatytų prievolių vykdymą.
Už visa tai sumoka padangas importuojančios įmonės, priklausančios šiai organizacijai. Jekaterina Volkė, PIO vadovė pripažįsta, kad vieni veikia atsakingai ir vykdo ne tik prievoles, numatytas įstatymo, bet ir socialines, kiti – nevykdo jokių:
„Mūsų šalyje didelė dalis padangų gamintojų ir importuotojų renkasi PIO, nes mūsų organizacija kruopščiai atsirenka tik patikimus tvarkytojus, organizuoja nebetinkamų naudoti padangų sutvarkymą.
Vykdydami įstatymų nustatytas prievoles, atsakingi padangų verslo atstovai turi pateikti įvairius pagrindžiančius dokumentus, kad įvykdė užduotį pagal įstatymą, t.y. sutvarkė 80 procentų importuotų padangų svorio atitinkantį gaminių atliekų kiekį bei visas kitas prievoles nustatytas atliekų tvarkymo įstatyme. Visų šių prievolių įgyvendinimą savo nariams garantuoja PIO.
Be galo svarbi ir pati tvarka. Juk nenorime, kad Lietuvoje vėl pasikartotų tokie gaisrai, koks 2019 metų rudenį kilo Alytuje“, – sako p. J. Volkė. Jam pritartų kiekvienas racionaliai mąstantis žmogus: elementari tvarka turi būti, kad mūsų visų gyvenimas nevirstų dideliu šiukšlynu.
Tačiau jei oficialūs atstovai ir importuotojai į mūsų šalį per metus įveža beveik 30 tūkstančių tonų padangų ir pagal įstatymą privalo surinkti 80 procentų įvežtų padangų kiekio, tai nepamirškime, kad antrinėje rinkoje „vaikšto“ dar maždaug 4 tūkstančiai tonų naudotų padangų.
4 tūkstančiai tonų – įspūdingas skaičius. Jeigu skaičiuosime, kad padanga vidutiniškai sveria apie 10 kilogramų, lengvai suprasime, iš kur pamiškėse atsiranda krūvos ir kalnai naudotų padangų. Nors naudotas padangas importuojantys verslai turi tas pačias prievoles kaip ir importuojantys naujas, tačiau toli gražu ne visi laikosi įstatymų.
Didžiausias blogis yra pilkoji rinka – kuri nesitvarko padangų, nemoka mokesčių ir kenkia visai visuomenei, nes jų padangos galų gale atsiranda jeigu ne pamiškėse, tai RATC, o tai išbrangina atliekų tvarkymą kiekvienam gyventojui – nes gyventojų sąskaitose yra skiltis „stambių gabaritų atliekų tvarkymas“ net jei pats jų netvarkei, susimokėti vis tiek privalai.
Automobilius ardymui superkantys asmenys, juos ardo, kas vertinga parduoda – o nenaudingas plastikas su padangomis dažnai keliauja į mišką. Nukeliavusios miškan jos tampa miško savininko galvos skausmu, o kartu ir visos visuomenės, kurią tikiu didžiąja dalimi sudaro protingi ir socialiai atsakingi žmonės.
Antras padangų gyvenimas? Didžioji dalis oficialiai surinktų naudotų padangų iš Lietuvos keliauja į Lenkiją – kaimyninėje šalyje jų poreikis didesnis nei pas mus. Lenkijoje elektros energija pigesnė, o smulkinant, pjaustant, valant ar kitaip perdirbant padangas elektros reikia tikrai labai daug.
Be to, Lenkijos valstybė remia įvairius perdirbimo veiklą plėtojančius gamintojus. Gal tos veiklos ir nėra labai ekologiškos, bet kaimynai jas vysto intensyviau. Lietuvoje nebetinkamos perdirbti padangos dažniausiai keliauja į „Akmenės cementą“: šioje įmonėje padangos deginamos, kad sukurtų būtina gamybos procesams aukštą temperatūrą. Minkšta gumos danga vaikų žaidimo aikštelėms, ingredientas tiesiant dviračių takus, kiti būdai panaudoti jas gerinant viešąsias erdves – tai dar vienas būdas padangas „prikelti“ antram gyvenimui.
Tačiau liūdniausia istorijos dalis yra tie kalnai padangų, kurie kaupiami kai kuriose įmonėse yra „verslininkų“, sėkmingai susitvarkiusių popierius, jog padangos yra sutvarkytos. Kieme kalnai padangų, o dokumentuose švari, išblizginta teritorija. Realybė, deja, dažnai būna kitokia…
