Kai baigiasi automobilio, motociklo ar sunkiojo transporto padangų naudojimo laikas, dažniausiai į jas žiūrime kaip į nereikalingas atliekas. Tačiau tinkamai tvarkomos ir perdirbamos, jos atgimsta naujam gyvenimui. Iš perdirbtų padangų gaminama daugybė naudingų produktų, tačiau, kad tokios atliekos virstų mums reikalingais produktais, tvarkingos ir tinkamos turi būti visos proceso grandinės dalys.

Įsisavina lėšas ir bankrutuoja

Naudoti nebetinkamos padangos yra pavojingos ir gamtai ypač kenksmingos atliekos, todėl ieškoma įvairių būdų, kaip jas būtų galima panaudoti pakartotinai, sakoma pranešime. Ši atsakomybė priklauso nuo kelių veiksnių. Pirmiausia atsakingai elgtis turi padangų pirkėjai ir naudotojai. Pirkdami naujas padangas, jie jas turi įsigyti iš patikimų pardavėjų, kurie neatlygintinai turi surinkti senąsias.

Kitas veiksnys, tai padangų importuotojai ir organizacijos, vykdančios senų padangų surinkimo ir perdirbimo procesus. Pavyzdžiui, „Padangų importuotojų organizacija“ vykdo Lietuvos įstatymais reglamentuotus įsipareigojimus organizuoti 80 proc. surinkimo ir perdirbimo nuo į šalį importuotų naujų padangų kiekio. Tinkamai vykdyti šiuos įsipareigojimus leidžia atsakingi ir tikslingai veikiantys partneriai. Tačiau tai liečia tik šioje organizacijoje esančius partnerius.

„Mes neturime daug atliekų surinkimo aikštelių ir jų nesandėliuojame, o padangų atliekas imame tiesiai iš klientų ir perduodame atliekų galutiniam tvarkytojui. Dirbame su daugeliu įmonių, turime perdirbėjus ir sutartis tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, pavyzdžiui, Lenkijoje. Dirbame su šešiomis gamyklomis, o mūsų tikslas yra paimti iš kliento padangų atlieką ir ją kuo tiksliau, optimaliau nuvežti į gamyklą“, – pagrindinį veiklos principą paaiškina Antrinio perdirbimo grupės vadybininkas Nerijus Stankūnas.

Tačiau perdirbant padangas neretai iškyla ir nesklandumų. Dažniausiai tai būna susiję su gamyklomis, kurių valdytojai dėl netinkamo procesų valdymo ir patirties stokos negali įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

„Kadangi padangų atliekos yra pavojingos ir kenksmingos aplinkai, jų perdirbimą stipriai remia Europos Sąjunga, skiria paramą. Daug įmonių tuo susigundo, nes iš pirmo žvilgsnio jiems atrodo, kad yra daug ne tik padangų atliekų, bet ir už jų perdirbimą mokančių klientų.

Tuomet, pasinaudojus parama ir minimaliai investavus savo lėšų, pastatoma vidutinė ar maža gamykla, kuri padirba keletą metų, kol išsenka parama, prisiima daugiau įsipareigojimų nei gali įvykdyti, pradeda gesti gamyklų mechanizmai, galiausiai nukenčia gaminių kokybė ir konkuruoti su dideliais gamintojais pasidaro sudėtinga.

Visa tai priveda prie to, kad tokia gamykla bankrutuoja. Per darbo praktiką buvo ne vienas atvejis, kai teko iš tokių gamyklų surinkti susikaupusias padangų atliekas ir jas sutvarkyti“, – problemas vardija N. Stankūnas.

Tam, kad viskas būtų lyg iš natų, svarbu, kad kiekviena grandis atliktų savo pareigas ir nekonkuruotų tarpusavyje. Pasak N. Stankūno, ilgametį ir sėkmingą bendradarbiavimą su „Padangų importuotojų organizacija“ ir perdirbimo gamyklomis užtikrinta tai, kad jie nekonkuruoja nei su importuotojais, nei su perdirbėjais, o koncentruojasi į vieną konkrečią veiklą.

„Palyginti su kitais atliekų tvarkytojais, nuo jų skiriamės tuo, kad dirbame tik su padangų atliekomis. O štai didžioji dalis atliekų tvarkytojų Lietuvoje dirba su visomis arba su daug kitų atliekų. Tai reiškia, kad mes geriausiai žinome teisinį reglamentavimą, užtikriname sklandų padangų atliekų surinkimo ir perdavimo procesą, o ši visuma leidžia teikti geriausias paslaugas.“

Energija ir žaidimų aikštelės

Nors iš senų padangų negalima pagaminti naujų, tačiau, jei visi procesai – nuo padangų pirkimo iki perdirbimo, atliekami tinkamai, atliekos virsta dalykais, kuriais, galbūt kartais to net nežinodami, naudojamės kasdien.

„Dažniausiai gamykloje padangos susmulkinamos iki kelių skirtingų frakcijų. Didesnė frakcija, liaudiškai vadinami „čipsai“, yra skirta deginti cemento pramonėje. Jie susmulkinami iki kumščio dydžio gabaliukų ir vežami deginti vietoj anglių. Padangose taip pat naudojama ir medvilnė, kuri irgi deginama. Taigi šiuo atveju atliekos panaudojamos energijos gavybai.

Dar smulkesnė frakcija vadinama granulatu. Būtent iš jo gaminami įvairūs kasdien naudojami daiktai. Pavyzdžiui, tikriausiai populiariausias ir turbūt daugelio, kurie turi vaikų pastebimas – grindų plokštės vaikų žaidimo aikštelėse. Jos būna spalvotos, todėl galima pritaikyti prie aplinkos, be to, yra ilgaamžės ir padeda išvengti susižalojimų.

Labai dideli kiekiai susmulkintų padangų keliauja į gyvulininkystės pramonę, nes iš jų gaminami kilimėliai, skirti naudoti ūkiuose – kloti grindis gyvulininkystės fermose. Taip pat gaminami ir kitokioms reikmėms pritaikomi kilimėliai, garso izoliacija. Todėl senos padangos tikrai atgyja naujam gyvenimui“, – pasakoja N. Stankūnas.

Padangose taip pat yra ir metalo, kuris, nors ir nesudaro didelės dalies, irgi yra išskiriamas ir panaudojamas pakartotinai. Atsižvelgiant į visa tai, labai svarbu, kad padangų pirkėjai, pardavėjai ir perdirbėjai veiktų vieningai, o „Padangų importuotojų organizacija“ atkreipia dėmesį, kad daug kas priklauso nuo mūsų visų.

„Primename, kad kiekvienam svarbu būti atsakingu visuomenės dalyviu, nebenaudojamų padangų nemokamam atidavimui yra sudarytos visos sąlygos, tereikia žinoti savo teises, o visą informaciją apie padangų atliekų atidavimo galimybes galite rasti www.pio.lt interneto svetainėje. Skatiname Lietuvos gyventojus atsakingai žiūrėti į padangų tvarkymą bei tinkamą utilizavimą. Kiekvienas apgalvotas ir teisingas sprendimas yra indėlis į švaresnę mūsų visų aplinką – Lietuvą“, – ragina PIO vadovė Jekaterina Volkė.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/auto/laisva-pavara/pasake-kuo-gali-virsti-senos-ir-nereikalingos-padangos-pritaiko-net-vaiku-zaidimo-aikstelese.d?id=88363487

Pavasarinės akcijos „Darom“ tapdavo savotišku lakmuso popierėliu, kiek gi naudotų padangų per metus yra sumetama pakelėse, pamiškėse, miškuose, prie vandens telkinių ir į kitas vietas, kurios tikrai nepritaikytos padangų utilizavimui.

Po tų akcijų krūvos ar net kalnai padangų laukdavo savo eilės, kol bus išvežtos į surinkimo ir utilizavimo vietas. Šie metai ne išimtis – bet kur išmėtytų ir paliktų padangų skaičius sumažėjo nedaug. Liūdna, bet pavasaris yra būtent tas laikas, kai senos padangos paprasčiausiai bado akis.

Kas su jomis atsisveikino tokiu būdu, net neklausiu – vis tiek niekas neprisipažins, kad jis atvežė ir iš bagažinės šalia kelio numetė dvi, keturias ar dar daugiau padangų… Juk jas buvo galima paprasčiausiai atiduoti ten, kur jas surenka.

Tiesiog – pasielgti kaip normaliam apie ateitį galvojančiam piliečiui, o ne kaip tamsos blogam darbui laukiančiam žmogėnui… Surinkimo aikštelės Jeigu esate iš tų, kurie perka naudotas padangas iš privačių pardavėjų, tikėtina, kad namų kieme ar sandėliuke turite „iki nulio“ nuvažinėtų padangų.

Jokių problemų – visoje Lietuvoje yra apie 100 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių: per metus tokiose aikštelėse nemokamai galima palikti 4 padangas – jos tikrai bus tinkami utilizuotos. Nuvežti naudotų padangų resursus iš kiemo nėra sudėtinga: ir aplinką susitvarkysite, ir sąžinė bus rami, kad ne pamiškėje numetėte naudotus turbūt jau seniai parduoto automobilio „batus“.

Didelių gabaritų aikštelių sąrašą galima rasti internete (www.atliekos.lt), o jei norite, į namus pagal iškvietimą gali atvykti atliekų tvarkytojai, tačiau už padangų išvežimo paslaugą tokiu atveju tektų susimokėti.

Jeigu perkate ar montuojate servise Jeigu perkate naujas padangas, senąsias galima tiesiog palikti servise, kuriame padangas keičiate. Legaliai ir tvarkingai veikiantys servisai turi sutartis su įmonėmis, kurios surenka ir utilizuoja padangas.

Ir jei pavargusias senas padangas rasite savo automobilio bagažinėje, galite drąsiai klausti serviso meistrų, kodėl jie jums atgal sukrovė šitą nebenaudotiną „turtą“. Vieni atsakys, kad jie senų padangų nepriima arba nepriima veltui. Tačiau taip būti neturi: servisai privalo nemokamai priimti naudotas jūsų automobilio padangas.

Galiojantys teisės aktai reglamentuoja, kad servisai, teikiantys padangų montavimo paslaugas, privalėtų pasilikti jūsų senąsias padangas. Jie tikrai žino, kaip teoriškai ir praktiškai vyksta padangų surinkimo bei utilizavimo procedūros, todėl jeigu servisas atsisako priimti senas padangas, tai reiškia, kad jis į paslaugos kainą nėra įtraukęs utilizavimo kaštų.

Priėmęs padangas iš jūsų, jis turės už jų sutvarkymą susimokėti pats, o tai – papildomos išlaidos ir galbūt nuostoliai, kurių niekam nesinori. Todėl padangos kartais ir sukraunamos klientui atgal į bagažinę. Bet jūs turite teisę mandagiai paprašyti, kad servisas tą „turtą“ pasiliktų sau.

Tačiau turbūt sutiksite, kad Lietuvos miestuose ir miesteliuose veikia nemažai „taškų“ kur padangos montuojamos be didelių iškabų, o ten dirbantys meistrai nestoja į jokias organizacijas ir net nenori girdėti apie reglamentuotas tvarkas.

Savotiškas uždaras ratas, į kurį įsivelia tiktai nemažai Lietuvos vairuotojų – pigiau perku, pigiau montuoju, išmetu… Deja, tokia realybė, kurią pakeisti galime tik visi drauge.

Importuotojų rūpesčiai Kad padanga, gulėdama pamiškėje, nesutrūnys ir nesudūlės nei per 10, nei per 20 metų – faktas. Surinkti ir tinkamai perdirbti ar utilizuoti padangas skatina ne tik noras gyventi švaresnėje aplinkoje.

Lietuvoje veikianti „Padangų importuotojų organizacija“ renka informaciją, ja dalijasi, užsako transportą, organizuoja konkrečių padangų kiekių išgabenimą iš servisų ar parduotuvių bei užtikrina kitų įstatymais numatytų prievolių vykdymą.

Už visa tai sumoka padangas importuojančios įmonės, priklausančios šiai organizacijai. Jekaterina Volkė, PIO vadovė pripažįsta, kad vieni veikia atsakingai ir vykdo ne tik prievoles, numatytas įstatymo, bet ir socialines, kiti – nevykdo jokių:

„Mūsų šalyje didelė dalis padangų gamintojų ir importuotojų renkasi PIO, nes mūsų organizacija kruopščiai atsirenka tik patikimus tvarkytojus, organizuoja nebetinkamų naudoti padangų sutvarkymą.

Vykdydami įstatymų nustatytas prievoles, atsakingi padangų verslo atstovai turi pateikti įvairius pagrindžiančius dokumentus, kad įvykdė užduotį pagal įstatymą, t.y. sutvarkė 80 procentų importuotų padangų svorio atitinkantį gaminių atliekų kiekį bei visas kitas prievoles nustatytas atliekų tvarkymo įstatyme. Visų šių prievolių įgyvendinimą savo nariams garantuoja PIO.

Be galo svarbi ir pati tvarka. Juk nenorime, kad Lietuvoje vėl pasikartotų tokie gaisrai, koks 2019 metų rudenį kilo Alytuje“, – sako p. J. Volkė. Jam pritartų kiekvienas racionaliai mąstantis žmogus: elementari tvarka turi būti, kad mūsų visų gyvenimas nevirstų dideliu šiukšlynu.

Tačiau jei oficialūs atstovai ir importuotojai į mūsų šalį per metus įveža beveik 30 tūkstančių tonų padangų ir pagal įstatymą privalo surinkti 80 procentų įvežtų padangų kiekio, tai nepamirškime, kad antrinėje rinkoje „vaikšto“ dar maždaug 4 tūkstančiai tonų naudotų padangų.

4 tūkstančiai tonų – įspūdingas skaičius. Jeigu skaičiuosime, kad padanga vidutiniškai sveria apie 10 kilogramų, lengvai suprasime, iš kur pamiškėse atsiranda krūvos ir kalnai naudotų padangų. Nors naudotas padangas importuojantys verslai turi tas pačias prievoles kaip ir importuojantys naujas, tačiau toli gražu ne visi laikosi įstatymų.

Didžiausias blogis yra pilkoji rinka – kuri nesitvarko padangų, nemoka mokesčių ir kenkia visai visuomenei, nes jų padangos galų gale atsiranda jeigu ne pamiškėse, tai RATC, o tai išbrangina atliekų tvarkymą kiekvienam gyventojui – nes gyventojų sąskaitose yra skiltis „stambių gabaritų atliekų tvarkymas“ net jei pats jų netvarkei, susimokėti vis tiek privalai.

Automobilius ardymui superkantys asmenys, juos ardo, kas vertinga parduoda – o nenaudingas plastikas su padangomis dažnai keliauja į mišką. Nukeliavusios miškan jos tampa miško savininko galvos skausmu, o kartu ir visos visuomenės, kurią tikiu didžiąja dalimi sudaro protingi ir socialiai atsakingi žmonės.

Antras padangų gyvenimas? Didžioji dalis oficialiai surinktų naudotų padangų iš Lietuvos keliauja į Lenkiją – kaimyninėje šalyje jų poreikis didesnis nei pas mus. Lenkijoje elektros energija pigesnė, o smulkinant, pjaustant, valant ar kitaip perdirbant padangas elektros reikia tikrai labai daug.

Be to, Lenkijos valstybė remia įvairius perdirbimo veiklą plėtojančius gamintojus. Gal tos veiklos ir nėra labai ekologiškos, bet kaimynai jas vysto intensyviau. Lietuvoje nebetinkamos perdirbti padangos dažniausiai keliauja į „Akmenės cementą“: šioje įmonėje padangos deginamos, kad sukurtų būtina gamybos procesams aukštą temperatūrą. Minkšta gumos danga vaikų žaidimo aikštelėms, ingredientas tiesiant dviračių takus, kiti būdai panaudoti jas gerinant viešąsias erdves – tai dar vienas būdas padangas „prikelti“ antram gyvenimui.

Tačiau liūdniausia istorijos dalis yra tie kalnai padangų, kurie kaupiami kai kuriose įmonėse yra „verslininkų“, sėkmingai susitvarkiusių popierius, jog padangos yra sutvarkytos. Kieme kalnai padangų, o dokumentuose švari, išblizginta teritorija. Realybė, deja, dažnai būna kitokia…

Šaltinis: https://www.lrytas.lt/gamta/eko/2021/06/01/news/naudotu-padangu-pakelese-pamiskese-ir-prie-vandens-telkiniu-vis-nemazeja-19583488/

Lietuvoje už padangų atliekų sutvarkymą atsako valstybė ir padangų importuotojai arba gamintojai. Dabar galiojanti tvarka viską apibrėžia ganėtinai aiškiai: importuotojai įpareigojami savo lėšomis sutvarkyti 80 proc. padangų atliekų nuo per metus į Lietuvos rinką įvežamo naujų padangų kiekio, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Teoriškai galiojanti tvarka atrodo taip: jei importuotojai į Lietuvą įveža 100 tonų padangų, tai per metus turi sutvarkyti 80 tonų padangų atliekų. Kita galimybė – mokėti taršos mokestį, kurį, logiškai mąstant, valstybė turėtų skirti padangų atliekoms utilizuoti ir kuris yra net kelis kartus didesnis.

Tačiau dalis padangų importuotojų į Lietuvą importuoja naujas padangas, bet valstybei apie tai nepraneša, todėl nieko ir nemoka. Paprastai sakant, dirba šešėlyje ir vargo nemato – juk sienų tai nėra.

Čia, be nesumokėtų mokesčių valstybei, atsiranda dar viena problema – tokios „pilkos“ padangos galiausiai atsiduria ten pat, kur ir skaidriai veiklą vykdančių importuotojų ir jas taip pat reikia utilizuoti. O skaidriai dirbančio verslo surenkamų lėšų nepakanka visoms atliekoms utilizuoti. Padangų kalnai didėja, sutvarkyti jų nėra kam – laukiam dar vienos Alytaus tragedijos, kad išsispręstų problema?

Socialiai atsakingas verslas negali ir neturi finansuoti šešėlio veiklos, tokiu būdu skatinant nelygią konkurenciją. Ją jau daug metų kelia „Padangų importuotojų organizacija“ ir turi ne vieną pasiūlymą, kaip ją būtų galima išspręsti.

„Mes skaičiuojame, kad rinkoje esanti maždaug kas dešimta padanga yra neapskaityta, tai yra įvežta „šešėlinio“ importo būdu. Viską galima pakeisti, tiesiog reikia daugiau ir aktyvios kontrolės. Reikia vykdyti aktyvius, išplėstinius ir kryžminius patikrinimus, skirti realias baudas už pažeidimus. Internete ir turgavietėse daugybė neapskaitytų padangų, prekyba jomis ten klesti. Reikėtų mesti pajėgas į tokias vietas, realiai bausti nesąžiningus pardavėjus, ir tai būtų motyvacija susitvarkyti“, – mano „Padangų importuotojų organizacijos“ vadovė Jekaterina Volkė.

Ji priduria, kad vykdant patikrinimus, einama lengviausiu keliu, nes tikrinami individualų tvarkymosi būdą pasirinkę importuotojai, kurie yra registruoti vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). Aplinkos apsaugos agentūros puslapyje „gamta.lt“ turėtų būti pateikiamas visas besitvarkančiųjų sąrašas.

Deja, realybė tokia, kad dėl šios sistemos skaidriai veikiantis verslas sulaukia dar daugiau naštos ir dėmesio, o „šešėlis“, kurio, natūralu, šiame sąraše nėra, ir toliau lieka nebaudžiamas. Tai keista, nes šiais skaitmenizacijos ir technologijų laikais įvairių kontrolės priemonių yra pakankamai. Lietuvoje dirba begalė įmonių ir individualių asmenų, kurie turėtų sulaukti tikrintojų, bet tikimybė jų sulaukti yra itin maža.

Tačiau valstybė, panašu, visgi ruošia pakeitimus.

„Dėliojamės konkrečias priemones, tiek teisines, tiek kontrolės, ir tikrai orientuosimės į didesnę importuotojų lyderystę prisiimant visus įsipareigojimus, kurie kyla. Dabar pagrindinis tikslas, bendradarbiaujant tiek su mokesčių inspekcija, tiek su muitinės departamentu, „Regitra“ ir kitomis valstybinėmis institucijomis, kurios susijusios su šia sritimi, atrasti tuos efektyvius būdus, kaip suregistruoti visus prievolę turinčius objektus“, –naujausius planus, kaip kovoti su „šešėliu“, pristato Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.

Teoriškai tai reiškia, kad mokestinių prievolių nevykdantiems padangų pardavėjams ir importuotojams artėja liūdnos dienos.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/auto/laisva-pavara/padangu-perdirbimo-vingiai-lietuvoje-kas-desimta-padanga-nelegali.d?id=87611363

 

Aplinkos ministerija parengė naujojo Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. plano projektą ir kviečia visuomenę jį aptarti.

Šiuo tikslu gegužės 20 d. 15 val. rengiama viešoji konsultacija. Norintieji dalyvauti turėtų užsiregistruoti iki gegužės 20 d. 13 val. Konsultacija vyks nuotoliniu būdu „Zoom“ platformoje. Ji bus transliuojama tiesiogiai per Aplinkos ministerijos feisbuką.

Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. planas nustatys šio laikotarpio atliekų tvarkymo strateginius tikslus, uždavinius ir priemones jiems pasiekti, taip pat valstybines ir savivaldybėms skirtas atliekų tvarkymo užduotis, nacionalinės ir ES paramos kryptis.

Jame numatytos komunalinių, gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų prevencijos ir tvarkymo organizavimo, taip pat maisto švaistymo, visų rūšių šiukšlinimo ir vienkartinių plastiko gaminių prevencijos priemonės.

Aplinkos ministerija planą rengė pagal žiedinės ekonomikos principus. Numatytos priemonės padės stiprinti atliekų prevenciją, skatinti žaliuosius pirkimus, investicijas į žaliąsias inovacijas, šiuolaikines technologijas, leidžiančias mažinti susidarančių atliekų kiekį bei tausoti išteklius ir didinti antrinių žaliavų gavybą bei naudojimą, taip pat steigti didelę pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas, plėtoti pakartotinį daiktų naudojimą.

Plane daug dėmesio skiriama pirminiam atliekų rūšiavimui, antrinių žaliavų ir maisto, tekstilės, pavojingų ir statybinių medžiagų atliekų surinkimo plėtrai. Numatoma, kaip geriau įgyvendinti gamintojo atsakomybės principą ir įvertinti galimybę jį nustatyti tekstilės, statybinių medžiagų, baldų ir kituose sektoriuose. Suplanuotos priemonės leis modernizuoti esamą atliekų tvarkymo infrastruktūrą, ją pritaikyti laikantis žiedinės ekonomikos principų, užtikrinti kontrolę ir perdirbimo užduočių apskaitą.

Siekiant žiedinės ekonomikos tikslų itin svarbus visuomenės vaidmuo. Planas numato plėtoti ekologinį gyventojų švietimą, stiprinti jų aplinkosauginį sąmoningumą, sudaryti jiems patogias atliekų rūšiavimo ir surinkimo sąlygas, kuo aktyviau įtraukti bendruomenes į tvarių iniciatyvų projektus ir kt.

Išsamesnės informacijos apie viešąją konsultaciją galima teirautis tel. 8695 30436 arba el. p. virginija.vingriene@am.lt.

Šaltinis: https://am.lrv.lt/lt/naujienos/visuomene-kvieciama-aptarti-naujojo-valstybinio-atlieku-tvarkymo-plano-projekta

Artėjant masiniam automobilių padangų keitimui pamiškėse gali iškilti senų padangų kalnai. Po žiemos nutirpus sniegui vienoj – kitoj vietoj jau matosi senų padangų. Nepaisant to, kiek tauta beorganizuotų „Darom“ akcijų, vis tiek atsiranda tokių, kurie senų padangų atsikrato bet kur, tik ne ten kur galima. Vis dar žmonės nežino ar nenori žinoti kaip ir kur reikėtų utilizuoti senas jau nebetinkamas naudojimui padangas.

Nuo balandžio dešimtosios Lietuvos keliuose bus draudžiama eksploatuoti automobilius su dygliuotomis padangomis, todėl atšilus orams vairuotojai skubės į padangų montavimo dirbtuves, kad galėtų „perauti“ savo geležinius žirgus į vasarinį apavą. Nesuskubusiems tai padaryti gresia netekti techninės apžiūros lapo, o nutikus avarijai automobiliams su dygliuotomis padangomis negaliotų civilinės atsakomybės draudimas.

Keista, tačiau net ir šiais visuotinės informacijos laikais toli gražu ne visi vairuotojai žino apie tai, kur dėti senas nebenaudojamas padangas. O gal žino, tačiau nenori?

Opi visų laikų problema yra neišsenkantys padangų kiekiai miškuose, laukuose ir apskritai gamtoje, ten kur einame pasivaikščioti ir nesitikime jų pamatyti. O šiais karantino laikais pasivaikščiojimas gamtoje yra vienas iš nedaugelio leistinų pramogų ar aplinkos pakeitimo būdų. Kasmet padangų perdirbėjai sunaikina tūkstančius tonų senų padangų, pažeidėjams gresia tūkstantinės baudos, visuomenė nuolat informuojama, tačiau vis tiek nutirpus sniegui pamiškėse išnyra kalnai senų padangų.

Prisiminkime legalius padangų utilizavimo būdus. Lengviausias jų yra tiesiog keičiant ratus senąsias padangas palikti padangų keitimo punkte.

Dauguma legalių didžiųjų padangų keitimo įmonių senas padangas tiesiog privalo priimti pas save ir tokia paslauga vairuotojui nieko nekainuoja. Jeigu jus kas nors verčia mokėti pinigus už senų padangų utilizavimą, žinokite, kad tai nelegalu.

Kitas būdas – perkant naujas padangas senąsias palikti pardavėjui. Jeigu tai tvarkinga legali įmonė, ji be jokių kalbų privalo priimti iš jūsų senas padangas. Ir nesvarbu, ar jūs čia pat nusipirkę norite persimontuoti savo padangas į naujas, ar norite naująsias tiesiog išsivežti namo, senas padangas pardavėjas privalo priimti.

Deja, taip nutinka toli gražu ne visur ir ne visada.

„Neatsakingas gyventojų elgesys, šešėlinis padangų verslas, atsakomybės neprisiimančios padangų montavimo paslaugas teikiančios įmonės. Visais atvejais atsakomybės stoka transformuojasi į užterštą gamtą, sugadintą vaizdą ir ilgalaikes pasekmes. Atsiminkime – Lietuvos gamta yra visų mūsų bendras kiemas, rūpinkimės juo,“ – sako „Padangų Importuotojų Organizacijos“ (PIO) vykdančioji direktorė Jekaterina Volkė.

Gaila, tačiau vis dar egzistuoja nemažai autoservisų, veiklą vykdančių šešėlyje, vengiant prievolių vykdymo, nesudarant sutarčių su atliekų tvarkytojais, todėl tokiose įmonėse senų padangų palikti neįmanoma arba paliktos jos nugula į nelegalius sąvartynus. Panašu, kad būtent pusiau legalūs „garažiukai“ ir atsikrato senų padangų bet kur, nes dažnai jos išmetamos ne po kelias, bet po kelias dešimtis, o tokių kiekių atskiri žmonės tiesiog neturi.

Susidarančios atliekos lieka nesutvarkytos ir dažniausiai virsta našta visai visuomenei. Todėl perkant padangas verta reikalauti garantijų iš pardavėjo, kad atėjus laikui Jūsų padangos bus tinkamai sutvarkytos, juk taršos mokestį už senų padangų utilizavimą pirkėjai sumoka avansu – pirkdami naujas padangas. Todėl mokėti antrą kartą, tik kitu pavidalu, nėra jokios prasmės. Dar vienas būdas atsikratyti senienų – senas padangas galima pristatyti į savivaldybių įrengtas DGASA (didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles). Priklausomai nuo savivaldybės, per metus iš kiekvieno gyventojo nemokamai priimamos 4 arba 5 padangos. Tokių aikštelių Lietuvoje apstu, sau artimiausią galima lengvai rasti Aplinkos Apsaugos Agentūros skelbiamame sąraše: atliekos.gamta.lt.

Nuo 2021 m. sausio 5 d., įsigalioja nauja teisinė prievolė – pranešimo teikimas į SCIP duomenų bazę. Šios teisinės prievolės vykdytojai – gaminių tiekėjai: gamintojai, surinkėjai, importuotojai bei platintojai.

Prievolės vykdytojai nuo šiol privalo pateikti pranešimą į SCIP duomenų bazę, jeigu jų gaminyje aptinkama labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų iš Kandidatinio sąrašo, kurių koncentracija viršija 0,1 % gaminio masės.

SCIP pranešimas turi būti parengiamas ir pateikiamas, naudojant Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) parengtus įrankius. Jeigu apie pranešimo teikimą į SCIP duomenų bazę išgirdote pirmą kartą ir svarstote, ar jums ši teisinė prievolė yra taikoma, kviečiame pasižiūrėti ECHA parengtą infografiką bei vaizdo įrašą.

SCIP duomenų bazė – tai informacijos apie atskiruose gaminiuose arba sudėtiniuose produktuose naudojamų labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų duomenų bazė, sukurta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/85 9(1)(i) straipsnį.

Šios teisinės prievolės tikslas – atliekų susidarymo prevencija, mažinant labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų kiekį atliekose bei skatinant šių medžiagų pakeitimą saugesnėmis alternatyvomis

Daugiau informacijos rasite skiltyje „SCIP duomenų bazė„.

Šaltinis: https://gamta.lt/cms/index?rubricId=13b0b5d9-c0e5-4390-8dcb-fba063c88c42

Informuojame, kad nuo 2020m. Spalio 27 dienos, dėl svarių priežasčių, ponia Danguolė Butkienė atleista iš Padangų Importuotojų Organizacijos direktorės pareigų.  

Nuo šiol vykdančiosios direktorės pareigose Gamintojų ir Importuotojų interesus atstovauja Jekaterina Volkė. Užtikriname nenutrūkstamą Organizacijos darbo procesą  bei artimiausioje ateityje planuojame jo optimizavimą ir tobulinimą.  Kilus klausimams, prašome susisiekti nurodytais kontaktais.