Aplinkos ministerija parengė naujojo Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. plano projektą ir kviečia visuomenę jį aptarti.

Šiuo tikslu gegužės 20 d. 15 val. rengiama viešoji konsultacija. Norintieji dalyvauti turėtų užsiregistruoti iki gegužės 20 d. 13 val. Konsultacija vyks nuotoliniu būdu „Zoom“ platformoje. Ji bus transliuojama tiesiogiai per Aplinkos ministerijos feisbuką.

Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. planas nustatys šio laikotarpio atliekų tvarkymo strateginius tikslus, uždavinius ir priemones jiems pasiekti, taip pat valstybines ir savivaldybėms skirtas atliekų tvarkymo užduotis, nacionalinės ir ES paramos kryptis.

Jame numatytos komunalinių, gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų prevencijos ir tvarkymo organizavimo, taip pat maisto švaistymo, visų rūšių šiukšlinimo ir vienkartinių plastiko gaminių prevencijos priemonės.

Aplinkos ministerija planą rengė pagal žiedinės ekonomikos principus. Numatytos priemonės padės stiprinti atliekų prevenciją, skatinti žaliuosius pirkimus, investicijas į žaliąsias inovacijas, šiuolaikines technologijas, leidžiančias mažinti susidarančių atliekų kiekį bei tausoti išteklius ir didinti antrinių žaliavų gavybą bei naudojimą, taip pat steigti didelę pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas, plėtoti pakartotinį daiktų naudojimą.

Plane daug dėmesio skiriama pirminiam atliekų rūšiavimui, antrinių žaliavų ir maisto, tekstilės, pavojingų ir statybinių medžiagų atliekų surinkimo plėtrai. Numatoma, kaip geriau įgyvendinti gamintojo atsakomybės principą ir įvertinti galimybę jį nustatyti tekstilės, statybinių medžiagų, baldų ir kituose sektoriuose. Suplanuotos priemonės leis modernizuoti esamą atliekų tvarkymo infrastruktūrą, ją pritaikyti laikantis žiedinės ekonomikos principų, užtikrinti kontrolę ir perdirbimo užduočių apskaitą.

Siekiant žiedinės ekonomikos tikslų itin svarbus visuomenės vaidmuo. Planas numato plėtoti ekologinį gyventojų švietimą, stiprinti jų aplinkosauginį sąmoningumą, sudaryti jiems patogias atliekų rūšiavimo ir surinkimo sąlygas, kuo aktyviau įtraukti bendruomenes į tvarių iniciatyvų projektus ir kt.

Išsamesnės informacijos apie viešąją konsultaciją galima teirautis tel. 8695 30436 arba el. p. virginija.vingriene@am.lt.

Šaltinis: https://am.lrv.lt/lt/naujienos/visuomene-kvieciama-aptarti-naujojo-valstybinio-atlieku-tvarkymo-plano-projekta

Artėjant masiniam automobilių padangų keitimui pamiškėse gali iškilti senų padangų kalnai. Po žiemos nutirpus sniegui vienoj – kitoj vietoj jau matosi senų padangų. Nepaisant to, kiek tauta beorganizuotų „Darom“ akcijų, vis tiek atsiranda tokių, kurie senų padangų atsikrato bet kur, tik ne ten kur galima. Vis dar žmonės nežino ar nenori žinoti kaip ir kur reikėtų utilizuoti senas jau nebetinkamas naudojimui padangas.

Nuo balandžio dešimtosios Lietuvos keliuose bus draudžiama eksploatuoti automobilius su dygliuotomis padangomis, todėl atšilus orams vairuotojai skubės į padangų montavimo dirbtuves, kad galėtų „perauti“ savo geležinius žirgus į vasarinį apavą. Nesuskubusiems tai padaryti gresia netekti techninės apžiūros lapo, o nutikus avarijai automobiliams su dygliuotomis padangomis negaliotų civilinės atsakomybės draudimas.

Keista, tačiau net ir šiais visuotinės informacijos laikais toli gražu ne visi vairuotojai žino apie tai, kur dėti senas nebenaudojamas padangas. O gal žino, tačiau nenori?

Opi visų laikų problema yra neišsenkantys padangų kiekiai miškuose, laukuose ir apskritai gamtoje, ten kur einame pasivaikščioti ir nesitikime jų pamatyti. O šiais karantino laikais pasivaikščiojimas gamtoje yra vienas iš nedaugelio leistinų pramogų ar aplinkos pakeitimo būdų. Kasmet padangų perdirbėjai sunaikina tūkstančius tonų senų padangų, pažeidėjams gresia tūkstantinės baudos, visuomenė nuolat informuojama, tačiau vis tiek nutirpus sniegui pamiškėse išnyra kalnai senų padangų.

Prisiminkime legalius padangų utilizavimo būdus. Lengviausias jų yra tiesiog keičiant ratus senąsias padangas palikti padangų keitimo punkte.

Dauguma legalių didžiųjų padangų keitimo įmonių senas padangas tiesiog privalo priimti pas save ir tokia paslauga vairuotojui nieko nekainuoja. Jeigu jus kas nors verčia mokėti pinigus už senų padangų utilizavimą, žinokite, kad tai nelegalu.

Kitas būdas – perkant naujas padangas senąsias palikti pardavėjui. Jeigu tai tvarkinga legali įmonė, ji be jokių kalbų privalo priimti iš jūsų senas padangas. Ir nesvarbu, ar jūs čia pat nusipirkę norite persimontuoti savo padangas į naujas, ar norite naująsias tiesiog išsivežti namo, senas padangas pardavėjas privalo priimti.

Deja, taip nutinka toli gražu ne visur ir ne visada.

„Neatsakingas gyventojų elgesys, šešėlinis padangų verslas, atsakomybės neprisiimančios padangų montavimo paslaugas teikiančios įmonės. Visais atvejais atsakomybės stoka transformuojasi į užterštą gamtą, sugadintą vaizdą ir ilgalaikes pasekmes. Atsiminkime – Lietuvos gamta yra visų mūsų bendras kiemas, rūpinkimės juo,“ – sako „Padangų Importuotojų Organizacijos“ (PIO) vykdančioji direktorė Jekaterina Volkė.

Gaila, tačiau vis dar egzistuoja nemažai autoservisų, veiklą vykdančių šešėlyje, vengiant prievolių vykdymo, nesudarant sutarčių su atliekų tvarkytojais, todėl tokiose įmonėse senų padangų palikti neįmanoma arba paliktos jos nugula į nelegalius sąvartynus. Panašu, kad būtent pusiau legalūs „garažiukai“ ir atsikrato senų padangų bet kur, nes dažnai jos išmetamos ne po kelias, bet po kelias dešimtis, o tokių kiekių atskiri žmonės tiesiog neturi.

Susidarančios atliekos lieka nesutvarkytos ir dažniausiai virsta našta visai visuomenei. Todėl perkant padangas verta reikalauti garantijų iš pardavėjo, kad atėjus laikui Jūsų padangos bus tinkamai sutvarkytos, juk taršos mokestį už senų padangų utilizavimą pirkėjai sumoka avansu – pirkdami naujas padangas. Todėl mokėti antrą kartą, tik kitu pavidalu, nėra jokios prasmės. Dar vienas būdas atsikratyti senienų – senas padangas galima pristatyti į savivaldybių įrengtas DGASA (didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles). Priklausomai nuo savivaldybės, per metus iš kiekvieno gyventojo nemokamai priimamos 4 arba 5 padangos. Tokių aikštelių Lietuvoje apstu, sau artimiausią galima lengvai rasti Aplinkos Apsaugos Agentūros skelbiamame sąraše: atliekos.gamta.lt.

Nuo 2021 m. sausio 5 d., įsigalioja nauja teisinė prievolė – pranešimo teikimas į SCIP duomenų bazę. Šios teisinės prievolės vykdytojai – gaminių tiekėjai: gamintojai, surinkėjai, importuotojai bei platintojai.

Prievolės vykdytojai nuo šiol privalo pateikti pranešimą į SCIP duomenų bazę, jeigu jų gaminyje aptinkama labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų iš Kandidatinio sąrašo, kurių koncentracija viršija 0,1 % gaminio masės.

SCIP pranešimas turi būti parengiamas ir pateikiamas, naudojant Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) parengtus įrankius. Jeigu apie pranešimo teikimą į SCIP duomenų bazę išgirdote pirmą kartą ir svarstote, ar jums ši teisinė prievolė yra taikoma, kviečiame pasižiūrėti ECHA parengtą infografiką bei vaizdo įrašą.

SCIP duomenų bazė – tai informacijos apie atskiruose gaminiuose arba sudėtiniuose produktuose naudojamų labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų duomenų bazė, sukurta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/85 9(1)(i) straipsnį.

Šios teisinės prievolės tikslas – atliekų susidarymo prevencija, mažinant labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų kiekį atliekose bei skatinant šių medžiagų pakeitimą saugesnėmis alternatyvomis

Daugiau informacijos rasite skiltyje „SCIP duomenų bazė„.

Šaltinis: https://gamta.lt/cms/index?rubricId=13b0b5d9-c0e5-4390-8dcb-fba063c88c42

Informuojame, kad nuo 2020m. Spalio 27 dienos, dėl svarių priežasčių, ponia Danguolė Butkienė atleista iš Padangų Importuotojų Organizacijos direktorės pareigų.  

Nuo šiol vykdančiosios direktorės pareigose Gamintojų ir Importuotojų interesus atstovauja Jekaterina Volkė. Užtikriname nenutrūkstamą Organizacijos darbo procesą  bei artimiausioje ateityje planuojame jo optimizavimą ir tobulinimą.  Kilus klausimams, prašome susisiekti nurodytais kontaktais.

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetuer adipiscing elit. Aenean commodo ligula eget dolor. Aenean massa. Cum sociis natoque penatibus et magnis dis parturient montes, nascetur ridiculus mus. Donec quam felis, ultricies nec, pellentesque eu, pretium quis, sem.

  1. Nulla consequat massa quis enim.
  2. Donec pede justo, fringilla vel, aliquet nec, vulputate eget, arcu.
  3. In enim justo, rhoncus ut, imperdiet a, venenatis vitae, justo.

Nullam dictum felis eu pede mollis pretium. Integer tincidunt. Cras dapibus. Vivamus elementum semper nisi. Aenean vulputate eleifend tellus. Aenean leo ligula, porttitor eu, consequat vitae, eleifend ac, enim. Aliquam lorem ante, dapibus in, viverra quis, feugiat a, tellus.

Read more