Šių metų pradžioje aplinkos ministras ir generalinis prokuroras pasirašė bendrą įsakymą, kuriuo sudarė tarpinstitucinę darbo grupę, skirtą išaiškinti neteisėtas atliekų tvarkymo schemas.

aaaa

Į darbo grupę buvo įtraukti ne tik aplinkosaugininkai, tačiau ir Generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Kriminalinės policijos biuro, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės departamento ir kitų institucijų atstovai. Tokio pobūdžio darbo grupės – nedažnas reiškinys Lietuvos valstybės institucijų veikloje. Kaip sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas: „bendras institucijų darbas šiame itin svarbiame tyrime padės užkirsti kelią nesąžiningiems atliekų tvarkytojams, kurių veiksmai dažnai peržengia ne tik vienos institucijos kompetencijos ribas, tačiau ir valstybės sienas“.

Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos pareigūnai, gavę duomenis iš kitų darbo grupėje dalyvaujančių specialistų – Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų – nustatė, kad Lietuvoje yra daugiau kaip 20 000 juridinių asmenų, kurie galbūt importuoja ir (ar) gamina bei teikia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminiais pripildytas pakuotes arba apmokestinamuosius gaminius, baterijas ar akumuliatorius, elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones, alyvas, tačiau nevykdo gamintojams ir importuotojams Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų pareigų, nėra įsiregistravę Gamintojų ir importuotojų sąvade, neteikia deklaracijų. „Pastarosioms įmonėms išsiųsime priminimus per vieną mėnesį užsiregistruoti Gamintojų ir importuotojų sąvade ir sumokėti mokesčius už aplinkos teršimą. Neįvykdžius šių įpareigojimų gera valia, bus taikomos sankcijos ir skaičiuojamas mokestis padidintu tarifu“, – tvirtina K. Trečiokas.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/verslas/naujiena/pranesimai/aplinkosaugininkai-padedami-vmi-isaiskino-desimtis-tukstanciu-pazeideju-231-666639

Šalyje vėl prasidėjo padangų keitimo sezonas. Pamiškėse šalia mėlynai žydinčių žibučių jau atsiduria ir naudojimui nebetinkamos padangos.
Šią kasmet besikartojančią problemą bandoma spręsti įvairių įstatymų priėmimu ir mokesčiais už jų pažeidinėjimą, tačiau akivaizdu, kad tokia tvarka nėra efektyvi.
Be to sąžiningai padangų versle dirbančioms įmonėms tenka finansuoti ir nelegaliai į šalį įvežtų padangų utilizavimą.

 

 

Daugiau info: http://auto.lrytas.lt/rinka/kas-turi-moketi-uz-nebereikalingas-padangas.htm?utm_source=lrHeader&utm_campaign=lrHeader&utm_medium=lrHeaderSearch

Liepsnojantys naudotų padangų kalnai ir makabriškai besiraitantys juodų dūmų stulpai. Visa tai gali pasikartoti bet kurią dieną. Nes Lietuvoje perdirbama tik dalis senų padangų, visos kitos – kaupiamos. Nors teisės aktuose suguldyta, kas ir kaip turi pasirūpinti naudotomis padangomis, sistema neveikia. Auga didžiausios padangų rietuvės saugojimo aikštelėse, tiksi ne viena ekologinė bomba.

 

 

Daugiau info: http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/padangu-utilizavimas-nieko-naujo-pazymos-vis-dar-perkamos.htm

Lietuvoje deklaruojama, kad perdirbama iki 30 tūkst. tonų padangų, tačiau realūs skaičiai kone šešiskart mažesni – 4-5 tūkst. tonų“, – sako Padangų importuotojų organizacijos direktorė Danguolė Butkienė. Jos teigimu, kol kaimynai lenkai iš padangų perdirbimo uždirba didelius pinigus, Lietuvoje kalnai šios vertingos žaliavos trūnija sandėliuose ir „perdirbama“ tik popieriuose. Savo ruožtu padangų surinkėjai ir perdirbėjai vardija kitokius skaičius ir tikina manantys, kad kur dėti padangas lietuviai jau žino. Kur šioje interesų kovoje atsiduria paprastas žmogus – kur jis deda padangas ir kokia jam iš to nauda?

 

Daugiau skaitykite čia:
http://grynas.delfi.lt/aplinka/lietuvoje-niekam-nereikalingas-gaminys-uzsienyje-kala-pinigus.d?id=66066162#ixzz3GJc6y4Zd

Mieli padangų pirkėjai,

Įsigyjant padangas pas Padangų importuotojų organizacijos narius, mes Jums garantuojame nemokamą, tokio pat tipo ir tokio pat kiekio, padangų atliekų surinkimą Jums patogiu būdu.
Nebenaudojamas padangas Jūs galite pristatyti į pardavimo vietą ar esant didesniam kiekiui, mūsų išrinkti atliekų surinkėjai atvažiuos Jūsų nurodytu adresu.
Tačiau, šiuo metu Lietuvoje laikinai nėra galimybės galutinai sutvarkyti didžiagabaričių (ūkio technikos) ir pilnavidurių (krovimo technikos) padangų atliekų. Iki 2014 metų sausio 1d. tokio tipo padangas utilizuodavo AB Akmenės cementas. Šiuo metu šioje įmonėje leidžiamos dvi naujos cemento gamybos linijos ir vis dar vyksta bandomieji darbai, todėl padangų, kaip energijos šaltinio dar nenaudoja. Kiti Lietuvoje veikiantys padangų perdirbėjai neturi pajėgumų perdirbti šias padangas.
Todėl maloniai prašome tokio tipo padangų atliekas kaupti ir tvarkingai sandėliuoti savo ūkinės veiklos adresu. O mes, kaip atsakingi pardavėjai, garantuojame Jums, kad atsiradus pirmai galimybei realiai sutvarkyti šias padangų atliekas surinksime ir perduosime tvarkytojams be jokio papildomo mokesčio.

Būkime atsakingi patys ir
reikalaukime atsakingumo iš kitų!

Iškilus klausimams, kreipkitės: el. paštu info@pio.lt, telefonu: 8 672 54345, ar į padangų pardavėją. Saugokite padangų įsigijimo dokumentus!
Daugiau informacijos www.pio.lt

Pavasaris atidengia visas šiukšles, ne išimtis ir senos padangos. Jos mėtosi visur: pamiškėse, laukuose, prie atliekų konteinerių. Bet kur išmestos padangos – ne tik gadina bundančios pavasarinės gamtos vaizdą, bet ir teršia aplinką. Padangos gamtoje suyra tik per 120-140 metų.

 

 

Daugiau skaitykite čia: http://grynas.delfi.lt/tv/800-tonu-padangu-gaisras-tik-ledkalnio-virsune.d?id=64505814

Padangų importuotojų asociacijos prezidentė Danguolė Butkienė teigė, kad kasmet atsakingam utilizavimui yra surenkama apie 20 tūkst. tonų padangų. Visgi, pasak D. Butkienės, galima teigti, kad tai tik „gražių“ ataskaitų rezultatai, nes vaizdai aplink yra kitokie.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt